- uruliais
- uruliaĩs adv. Lž, ùruliais KlvrŽ žr. urduliais: 1. J.Jabl(Als), KlvrŽ [V]anduo bėga ùruliais Šts. Uruliais leka vanduo upeliais, t. y. gubuliais J. Taip sniegą greit paleido, kad upiai uruliaĩs eina: nebegal nė parvažiuoti, nė parsikelti Vkš. Pakelnojau biškį – prakaitas eina ùruliais Trk. Krau[ja]s eina ùruliais Trk. 2. Ka atdaro langą, musys uruliais leka į trobą Ms. Žmonys bėga iš bažnyčios uruliais, t. y. kurkulėmis, greit kupetomis nuo pamokslo po kits kito J.
Dictionary of the Lithuanian Language.